Vienintelė Šizočado mylimoji

Vienintelė Šizočado mylimoji
Ilga ir pūginga žiema jau ėjo į pabaigą, kai aš eilinį rytą žingsniavau į darbo biržą "atsižymėti". Atrodytų, po to vėl bus eilinė diena statybose, nelegalus darbas ir vakare pusbonkis degtinės, vyno arba viskio, tačiau likimas man, jaunam jaukiam 19 - mečiui vaikinui, buvo paruošęs kai ką svaigesnio. Įėjęs į darbo biržos priimamąjį, stabelėjau ir apsimečiau žiūrintis darbo skelbimus, suklijuotus ant žalios lentos. O išties norėjau atidžiau apžvelgti merginą, kuri patraukė mano dėmesį, vos tik įėjus. Ji stovėjo prie vienų durų, panašu, kad ten buvo moterų tualetas. Jos pasiturintis veidas bylojo apie kažką, ko man reikia. Už akimirkos jį įėjo vidun, aš apakintas jos veido, drąsiai žengiau jai iš paskos. Ir štai mudu kartu tualete, ji plaunasi rankas, aš stoviu prie sienos ir stebiu ją. Jos žvilgsnis klaidžioja aplink, kažkas kabinoje garsiai šlapinasi, bet mūsų ryšiui tai nė motais. Atidariau šampano butelį ir pasiūliau jai gurkštelti, ji meiliai sutiko ir užvertusi butelį, ištuštino jį iki dugno. Taip mes ir pradėjome artimiau bendrauti. Kad nereikėtų kasdien vaikščioti į darbo biržą - susigalvodavome visokių įdomių veiklų. Pjaudavome žolę miesto parke, kasdavome bulves kaime, o kartą net buvome nuspardę visas vaikų pastatytas smėlio pilis prie jūros. Ir štai atėjo ruduo ir jai laikas išvažiuoti atgal į Šiaurės Korėją. Paskutinį vakarą nutarėme praleisti ypatingoje vietoje - prie automobilių turgaus stovinčiame pigiame motelyje. Paėmiau du tramvajaus bilietus ir sėdome į troleibusą, kadangi taip buvo pigiau nusigauti iki metro. Ir pagaliau mudu abudu jau išsvajotame motelyje! Ji prausiasi kelionės dulkes, o aš tuo metu įjungiu patefoną ir surandu jos mėgstamą radio stotį. Palengva per pūko radiją suskambo Laimutis Purvinis su savo kulto klasika "Būk šalia". Sušmėžuoja purvina mintis, kaip norėčiau ją iškultivuoti. Pagaliau ji įeina, nusimeta savo lengvą chalatą ir pasiūlo pažaisti žaidimą "Spaudžiam sūrį". Sutinku. Tačiau šitam žaidimui reikia daugiau žmonių, taigi mikliai išbėgu į koridorių ir greit surandu dar kelis motelio gyventojus - automobilių "perekūpus". Ir štai aš guliu apačioje, ant manęs guli Ji, o ją iš viršaus spaudžia dar keli vyrukai. Svaigstu nuo jos artumo ir oro trūkumo, mat vienas vyrukas su treningais viršuje tikrai sveria kokius 150 kg. Kelioms minutėms atsijungiu ir prabundu tik ryte. Prie lovos randu jos chalatėlį ir raštelį. Drebančiomis rankomis atverčiu ir skaitau: "Su tavimi taip gera @Yra. Tačiau aš nusprendžiau pakeisti savo likimą ir nuo šiandien užsiimsiu automobilių parvarinėjimu iš Olandijos. Kaip padėką už nuostabų laiką kartu, norėčiau tau kažką parvaryti, daugmaž apie 2000 - ųjų gamybos "dyzelį". Pagalvoju apie "pitaką - slyvą", bet staiga pradedu abejoti, nuo kada juos gamino? Mintys sukasi ratu kaip voverė rate ir pradedu painiotis tarp kitų modelių, pagaminimo metų ir jos veido. Visiškai praradęs viltį, einu namo ir pro autobuso langą ilgai ir ilgesingai žiūriu Šiaurės Korėjos kryptimi... Užsidrybsau sau autobuse ant ryškiai per mažų sėdimųjų, bet savoji sėdimoji svarbiausia, ir užsirūkteliu raudono marlboro - tai autonomija, Judėjos dykra, mintyse iškylantys kosminiai kraštovaizdžiai bei geometrija - pažiūrėkite, koks aš giliai užsidaręs mačo, karalius...