Skelbiama nauja akcija: praradom

Zhinios.lt karybos ir humanitarijos komanda, prisėdusi prie nevisai apvalaus, kiaušinio formos stalo, jau nuo visų karų pradžios dėliojo mintis. Sprendė rimtą problemą - kaip surinkti dar daugiau lėšų žmogystom sprogdinti kitas žmogystas vardan žemėlapyje nupieštų linijų.

Bet nesvarbu kaip besistengdavo mūsų strategai - vis iškildavo ta pati problema. Beveik visi visuomeninių akcijų metu surinkti pinigai (ir viltys ką nors smagiai pasprogdinti) išgaruodavo dar nepasiekę etiškiausių verslų šioje žemėje - ginklų ir karinės technikos gamyklų.

Akcijų pinigus atsakingai rinkdavome į didžiulį puodą. Juos gabendavome savo prestižiniame vežime, kurį tempdavo tik drūčiausi žirgai. Keliaudavome tik pačios Romėnų Imperijos trinkelizuotais keliais, o nakvynėms sustodavome tik aplankyti daug įtakos turinčių vietinių bajorų. Tad neįmanoma buvo suprasti, kaip pinigai per tokią saugią logistiką galėdavo tiesiog išnykti.

Atvykę į Lokhydą ir Martyną, vis stovėdavome akis įbedę į grindis, mat su tuščiu puodu rankose galėdavome paprašyti tik į jį įpilti kavos. Po tokios biudžeto netekties, sprogmenų, radarų, fejerverkų ir fanfarų parvežti nebelikdavo jokių šansų.

Grįžkime prie aktualijos. Esmė tokia - saugiai galima gyventi tik kuo labiau apsiginklavus. Pavyzdžiui, jau užminavome pasienio ruožą (t.y. prie mano namo sienos, jeigu drįstų Šustrauskienė iš 9 namo į kiemą ateiti). Aplamai, ramiai miegoti galima tik po lova pasikišus atominę bombą. Nes jeigu tokią turi, tai tikrai niekas prie tavęs neis. O šiaip geriausia gynyba yra puolimas, todėl turime užtikrinti pakankamą galabyjimo įrankių kiekį darydami įvairias kilnias, gerumo kupinas, širdį šildančias akcijas.

Pripažinkime - nėra labai smagu, kai reikia galabyti, o nėra su kuo ir kaip. Ir visi žinome - kad nebūtum nugalabytas, privalu nugalabyti kitą galabytoją kuo anksčiau, pvz.: kol jis dar neužaugo arba negimė. Pasiūlymas gautas iš šaltinio apačioje.

Ir išties mūsų anksčiau minėti Zhinios.lt karo ekspertai susiginčyjo ties šita destrukcijos finansavimo problema - stvėrė vienas kitą už ausų, ūsų ir atlapų. Tas pats kiaušininis stalas staiga skilo pusiau, o su šia kulminacija ir puikus sprendimas pagaliau, kaip viščiukas, išsirito.

Nuspręsta - metas naujai akcijai. Hešteg "praradom".

Pasakysim, kad praradom pinigus ir viskas. Susuksim reels'ą, ar tiktok'ą su liūdna muzikėle ir visi pamirš po poros savaičių. Gi yra ir rimtesnių dabar problemų. Matėt, kažkas ten į Eurovizijos lygtais finalus nepapuolė, tragedija.

O mes versim naują istorijos puslapį. Finansavimo karui ieškosim kitais būdais. Visgi piniginė auka tai savanoriškas sprendimas - geriau būtų koks naujas privalomas mokestis, arba išvis karo lėšų kaupimo pak(u)opa, į kurią automatiškai įtrauktume visus ir šitaip pamaitintume amžinai alkaną karo mašiną.

Taip, turbūt taip ir reiks padaryt!