Jonas, po 15 metų atsikėlęs iš komos: esu pasipiktinęs ir įžeistas

Po ilgo ir tingaus miego lovoje, Jonas Komaitis pagaliau pakilo iš patalų ir išreiškė savo nuomonę apie jam nepatinkančius pasikeitimus.

Jonas, po 15 metų atsikėlęs iš komos: esu pasipiktinęs ir įžeistas

Praėjus dar vienai nelemtai Liepos mėnesio savaitei ir toliau sėdime savo nelemtuose ofisuose ir, atrodo, kad pasaulyje nieko įdomaus nevyksta. Jei ir jūs taip jaučiatės, atvykau čia tam, kad leisčiau jums suprasti, kokie esate neteisūs. Tad atsiloškite savo ofiso kėdėse ir leiskite sau šiek tiek atsitraukti nuo gyvenimo monotoniškumo ir paklausyti, kokį liaudiškai tariant „zajebys bazarą“ man teko apturėti su 15-a metų komoje gulėjusiu Jonu Komaičiu.

Ramų pirmadienio vakarą, kai dar už lango skambėjo tautinė giesmė (taip, mes, kaip tikri vyrai, dirbame švenčių dienomis) stovėjau ofiso virtuvėje ir Garbiajam Direktoriui dariau dvigubą latte su dviem šaukšteliais cukraus, šaukšteliu žalios arbatos ir žiupsneliu tarkuotų lašinių. Juk reikia padėti Direktoriui, kol šis su kitu Garbiuoju Direktoriumi, testavo naują verslo planą, t.y. Pepsi Slushies™ (liet. Pepsi Slūgso™). Bedarydamas štai tokį skanėstą sulaukiau netikėto skambučio su prašymu kuo greičiau atvykti ir sudalyvauti legendiniame Jono Komaičio atgimime. Staigios reakcijos Zhinios.lt būrys staigiai suregavo į situaciją ir iškart nuvyko į įvykio vietą. 

Visų nusivylimui, iškart pabudęs, Jonas kaip tikras Lietuvos pilietis pradėjo skųstis ir burbėti. Jo paties žodžiais: 

„Sako penkiolika metų išjungtas buvau, bet kaip tada taip ir dabar žmona neišmoko, kad man pabudus alaus lovoje reikia staigiai..“

Po tokio neįprasto pabudimo iš komos, turėjome palaukti ir duoti Jonui laiko apsiprasti su aplinka, nes, tiesą pasakius, kai pamatėme kaip pacientas iš šalia esančio padėklo duoda žmonai į galvos sritį, išsigandome, kad ir mus gali ištikti panaši lemtis.

Po trijų butelių alaus Jonui pagaliau pavyko nusiraminti, todėl gavome šansą su juo artimiau pabendrauti. Pasirodo mūsų pašnekovas nebuvo toks nepatenkintas kaip mums iš pradžių pasirodė. Priešingai, jis buvo labai ramus ir ganėtinai linksmas. Toks linksmas, kad net nesupyko, kad Lietuva turėjo prezidentą moterį, o išgirdus apie senelio ir tėvo mirtis, tiesiog pasakė:

„Aj, tie seni bezdaliai jau seniai turėjo kokiam bromelyje pakritę būti XD“

Viskas ėjosi neblogai: Jono kalba buvo sklandi, mintys apyskaidrės, o judėsiai pakankamai koordinuoti. Tačiau visa kambario atmosfera pasikeitė po to, kai jonas paprašė, kad kas nors nubėgtų į artimą kioską ir nupirktų jam jo mėgiamą šokoladinį batonėlį: Siesta su kokosais.

Viskas kas vyko po to yra žodžiais neapsakoma. Vos tik išgirdęs apie prieš tai minėto batonėlio nebeegzistavimą Lietuvos teritorijoje, Jonas taip supyko, kad pradėjo draskyti aplink esančius laidus, mėtyti ir laužyti ligoninės inventorių ir rėkauti tokius žodžius, kad, tiesą pasakius, jei Jonas nemokėtu Rusų kalbos, tuo momentu visiškai nebūtų turėjęs ką pasakyti. Visas šis pravalas baigėsi tada, kai Jonas, su neapriepiama rustybe akyse, visiems pasakė, kad pakeltų jį tada, kai pasaulis vėl bus normalus, ir tiesiog nieko nelaukęs krito atgal į komos būseną.

Mielieji žmonės, dirbantys prekių planavimo skyriuose, ar kad ir koks oficialus Jūsų titulas būtų, Zhinios.lt komanda Jūsų labai gražiai prašo. Dėl Jono Komaičio sveikatos ir šeimos gerovės. Susimildami. Sugražinkite Siestos su kokosu batonėlius į legalią Lietuvos šokoladinių batonėlių rinką.

O Jums, mūsų mielieji skaitytojai, linkime neprarasti savitvardos, ir susitaikyti su neteisingu gyvenimu negadinant įvairių valstybinių įstaigų inventoriaus. Sėkmės!